Barščių sriubos pavadinimas yra kilęs nuo augalo barščio pavadinimo, tačiau senovėje šiuo žodžiu vadintas ne tiek vienas atskiras augalas, kiek visa keleto lapinių laukinių augalų grupė.
Seniausi barščių receptai – paprasti. Juos sudarė trys pagrindinės sudedamosios dalys: vanduo, barščių lapai ir uždaras (red. padažas). Vanduo būdavo keičiamas barščių arba ruginiu raugu. Jei ne pasninko laikas – barščiai gardinami grietine.

Autentiškas receptas

Norint, kad barščiai butų gardūs, reikia prikaisti prėskai (red. švelnaus skonio, nerūgštus, nesūrus), tai yra vandenyje. Pirma sudėti mėsą jautieną, pasūdyti, nugraibyti putas; kas nori, gali pridėti porų, salierų ir lauro lapelių; pavirinus valandą pridėti apie pusantro kilogramo kiaulienos, rūkytos arba šviežios; keletą baravykų, dvejetą svogūnų; pavirinus kiek, visus priedus išgriebus išmesti, pridėti burokinio skystimo arba ruginės giros, smulkiai pjaustytų ir apvirintų batvinių (red. burokų (barščių) rūgštis) lapelių arba rūgštymų, taipgi galima dėti dilgeles jaunas, balandas arba špinoką; rūgštymai ir špinokas dedami žali, neapvirinti. Tokie barščiai gardūs nebaltinti; bet kas mėgsta, gali prisidėti grietinės.