Aleksandras Makulavičius (1890–12–21 – 1968–01–05, gimimo vieta Raižiai ). Karininko laipsnį įgijo caro armijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare ir 1915 m. prie Naros upės pateko į vokiečių nelaisvę. ŠĮ Lietuvą grįžo 1920 m. Netrukus buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į 9-ąjį pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pilką, jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1921-aisias tapo kapitonu, 1924 m. – majoru, o 1930 m. – pulkininku leitenantu. 1926 m. A. Makulavičius paskirtas tarnauti aviacijoje. Ten jis 1-osios oro eskadrilės oro žvalgas, vėliau – ūkio vedėjas. 1934 m. A. Makulavičiųs komandiruojamas kariuomenės teismo pirmininko žinion. Buvo teismo narys, teisė nacius garsioje Neumano ir Sasso byloje. Buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedemino 3-iojo (1938) ir 4-ojo (1928) laipsnio ordinais bei jubiliejiniu medaliu Lietuvos nepriklausomybės 10-ųjų metinių proga. Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Stanislovo 3 laipsnio ordinais.