Dzūkiškos bandos kepamos ant kopūsto lapo duonkepėje krosnyje. Vasarą tinka švieži, žiemą – džiovinti lapai. Kopūstlapių šeimininkės žiemai prisiruošia dar vasarą. Nuskabo lapus ir išdėlioja juos ant aukšto arba klėtyje saulės atokaitoje iškloja. Kai šie apvysta ir kiek apdžiūva, prislegia lentute, kad pakraščiai nebūtų labai garbanoti. Prisiruošusios tokių „padėklų“, šeimininkės bet kokiu metų laiku gali nustebinti svečius auksine banda.
Į tešlą šeimininkės deda varškės, kad bandos būtų minkštesnės. Tešla turi būti tokios konsistencijos, kad nenubėgtų nuo kopūstlapio:  tirštesnė nei bulviniams blynams, bet skystesnė nei cepelinams.

Kepant bandas krosnies šonuose reikia palikti žarijas. Antraip bandos neapskrus, patamsės.

Autentiškas receptas

Sutarkuotos bulvės nusunkiamos, įdedama druskos, grietinės, krakmolo. Keliuose Dzūkijos regionuose šeimininkės į tešlą įmaišo ir virtų grūstų bulvių. Visa tai dedama ant kopūsto lapo. Dzūkiškos „bandos“ storis – apie 1cm. Kepama molinėje krosnyje. Iškeptas bandas reikia suplėšyti, sudėjus į molinį puodą, užpilti spirgučių padažu, grietine ir dar pusvalandžiui įstumti į krosninį. Jos tradiciškai patiekiamos su daryciniu, t. y. varškės ir grietinėlės padažu.