Dzūkių moterų drabužiai labai margi ir spalvingi.

Baltus lininius marškinius puošė žičkinių siūlų užaudimais (juostelių, geometrinių ornamentų ar stilizuotų augalų raštais) ir siuvinėjo (baltais siūlais išsiuvinėdavo apykakles, perpetes, krūtinę, rankogalius puošė žiedeliais, lapeliais, kiauraraštėmis akutėmis, geometriniais ornamentais). Vėliau marškinius imta dėvėti po švarkeliu, jų puošyba nyko, neretai prie stačios apykaklės buvo prisiuvamos megztos ar siuvinėtos apykaklaitės.
Dzūkės dėvėjo smulkiai languotus vilnonius sijonus, dvispalves ir daugiaspalves prijuostes – languotas arba dryžuotas, puoštas kaišytais raštais apačioje, baltas – puoštas įvairiu kiauraraščiu arba nėriniais, skersadryžes, puoštas dimučiu (pluošteliu) įaustomis spalvotomis juostomis, siuvinėtas augaliniu polichrominiu ornamentu. Mėgstamos spalvos – žalia, mėlyna, raudona, geltona.
Liemenes siūdinosi iš brokato, atlaso, vilnos, medvilnės, šilko, labai mėgtos ryškiaspalvės (žalios, rausvos) ir gėlėtos; buvo madingos trumpos (iki juosmens) ir nuo liemens pailgintos, priekyje nesusieinančiais skverneliais, pavedžiotos dekoratyvine atlaso juostele. Juostos nė viename etnografiniame rajone juostos nėra tokios įvairios, kaip Dzūkijoje. Daugiausia austos rinktinės, raštai labai įvairūs: grėbliukai, eglutės, roželės ir kt. Senosios dzūkų juostos buvo siauros. Kituose rajonuose jos neaptinkamos. Baltame lininiame dugne – kelių spalvų vilnoniais ar skaisgijų siūlais iškaišyti saulutės, langučiai, žvaigždutės.
Dzūkės labiausiai mėgo koralų karolius, dažniausiai turėdavo juos smulkius daugiaeilius. Nešiodavo ir pigesnius stiklinius. Merginos puošė galvas gėlėmis, aukso spalvos galionais (ypač Užnemunėje) ir iš šilkinių kaspinų, juostelių, karoliukų bei kitokių blizgučių padarytomis karūnėlėmis. Panaši nebrangi ryškiaspalvė galanterija dažnai būdavo naudojama ir ištekėjusių moterų kykų puošybai, taip pat – atskirai pasiūtiems, su baltomis skarelėmis ryšimiems antkakčiams gaminti. Dzūkės dėvėjo baltus ir spalvoto audinio – šilko, vilnos, margintos medvilnės – galvos apdangalus. Baltųjų apdangalų pakaušio dalis pradžioje būdavo siuvama iš namų darbo pintinio nėrinio (piniko).
Moterų apavas – čempės. Jas palopydavo audiniu, kailiu, vėliau oda, o kraštus apmegzdavo spalvotais siūlais, surišdavo spalvotų siūlų pynutėmis ar juostelėmis su kuteliais. XIX a. pabaigoje namuose moterys dar dėvėjo klumpes su odiniu viršumi.

Dzūkų vyriški drabužiai spalvoti, bet kuklūs.

Ant galvos – šiaudinė skrybėlė arba siūtinė kepurė. Galvos apdangalai buvo puošiami rinktinėmis juostelėmis, gaidžio bei kitų paukščių plunksnomis, prisegtomis gėlėmis.
Surdutas (paltas) pasiūtas iš storo milo – vilnos audinio ir su natūraliu pamušalu, puoštas dekoratyvinėmis siūlėmis, ilgis siekė kelius.
Marškiniai drobiniai, jų rankogaliai, krūtinė ir perpetės papuoštos raudonais raštais. Jie būdavo siuvami su stačia, rečiau atverstine apykakle arba visai be apykaklės. Kartais tokių marškinių perpetėms, rankogaliams ir krūtinei naudota raudonai sulanguota medžiaga, o kartais į šias detales įaudžiami geometriniai, stilizuoti raštai. Vyrų marškiniai buvo puošiami siuvinėjant baltais ar raudonais siūlais, klostelėmis. Puošniausia vyriškų marškinių detalė – krūtinėlė. Ant marškinių apsivilkdavo trumpus trinyčius. Jie siuvami stačia apykakle ir apvedžioti puošniomis juostelėmis.
Dzūkų kelnės buvo ilgos, smulkiai languotos, pilkai rusvų tonų ar ryškių spalvų langeliais. Kelnių apačios užaustos tamsiau ir sukištos į margas kojines. Iš spalvotų virvelių nunertas apavas, o po padu prisiūta oda.
Dzūkų apavas Iš karnų pintos vyžos, odinės naginės ir vąšeliu iš pakulinių siūlų megztos čempės.