Patiekalo pavadinimas siejamas su viena jo atmaina  – šaltais virtinukais su mėlynių įdaru. Jie savo forma ir spalva galėję priminti pašalusią nosį. Lietuviški šaltanosiai yra kelių rūšių virtinukų grupė, buvusi populiari XVIII–XIX a. Tai – vienas iš nedaugelio lietuviškų etnografinių patiekalų, išsaugojusių autentišką pavadinimą.
Šaltanosiams tešla gali būti gaminama iš grikių ar kvietinių miltų, o įdarui naudojami varškė, sūris, uogos (mėgstamos – mėlynės), kanapės, aguonos, bulvės ar mėsa.
Seniausi šaltanosių receptai žinomi nuo XVIII a. Įdaras jiems buvo gaminamas iš trinto varškės sūrio, sumaišyto su grietine, kiaušinių tryniais, trupučiu sviesto ir pagardinto muskato riešutu.

Autentiškas receptas
Padaryti tešlą kaip koldūnams, tai yra: paimti keturis kiaušinius, šešis šaukštus pieno, išplakti gerai, pridedant po truputį kvietinių miltų. Kaip jau pasidarys tiršta – išminkyti. Tuomet suruošti varškę tokiu būdu: kilogramą varškės paslėgti ant valandos po akmeniu, išsiėmus iš maišelio pridėti vieną kiaušinį, truputį druskos ir žalių lapelių mėtos, smulkiai supjaustytų; tada iškočioti tešlą, daryti su stiklu plyšelius ir, įvyniojant varškės po šmotelį. Užvirinti vandenį: kaip tik šaltanosiai bus padaryti, reikia sumesti į verdantį puodą, sušildyti dvejetą šaukštų sviesto; išsvirtus šaltanosius užpilti šildytu sviestu ir valgyti.