Patiekalo pavadinimas nurodo jo gaminimo technologiją ir valgymo būdą: patiekalas būtinai turi ataušti ir gali būti valgomas tik šaltas. Patiekalas galėjo atsirasti priešistoriniais laikais kartu su gyvulininkyste. Kadangi mėsa laikyta vertingiausiu produktu, tad visos papjauto gyvulio dalys (net kraujas ir kaulų čiulpai) buvo suvalgomos. Šaltiena yra vienas iš tų tradicinių patiekalų, kurie skirti „prastosios“ mėsos (kiaulės galva, kojos) suvartojimui.

Autentiškas receptas

1/2 kiaulienos galvos, 4 kojos, 2 morkos, 2 svogūnai, 1 petražolė, 1 salieras, 1 poras, 10–15 pipirų, 1/2 stiklinės acto, 1/2 citrinos. Pusę kiaulienos galvos ir kojas išvirinti minkštai, su želatina, druska, abejopais pipirais, gvazdikais ir lauro lapais. Išvirinus minkštai išnardyti kaulus, mėsą supjaustyti į mažus gabaliukus, o sriubą perkošti, nuėmus taukus. Įpilti acto, atvirinti ir vėl perkošti per skarą. Pripilti šito aušpiko galą formos, užšaldyti, viršuj sudėti keletą gabalėlių citrinos, kornišonų arba supjaustytus raugintus agurkus, sudėti supjaustytą mėsą, užpilti su aušpiku ir užšaldyti. Patiekti su actu.