Šventomis dienomis totoriai laiko penktadienį ir keletą iškilmingų metinių švenčių. Islame didžiosios šventės skaičiuojamos pagal mėnulio kalendorių, todėl kasmet pasislenka 2 savaitėmis atgal. Prieš metines šventes – bairamus – būna pasninkas. Bairamai – kilnojamos šventės. Jos būna ir pavasarį, ir rudenį. Per didžiąsias šventes nebedirbama. Totoriams ypač svarbios pasninko pabaigos – Ramadan Bairam ir aukojimo – Kurban Bairam šventės.
Per Ramadano mėnesį 30 dienų nuo saulės patekėjimo iki laidos draudžiama valgyti ir gerti, rūkyti. Valgyti galima tik saulei nusileidus. Šias dienas ypatingas dėmesys skiriamas maldoms, Korano skaitymui, gyvenimo apmąstymui, vargšų šelpimui, geriems darbams, stengiamasi nieko nesmerkti, neapkalbėti.
Viena didžiausių švenčių yra Kurban Bairamo – aukojimo šventė, kurią švenčia musulmonai visame pasaulyje. Šventė trunka keturias dienas. Nuo senų laikų ji yra švenčiama ir Lietuvoje. Šventės tradicija remiasi bibline Ibrahimo istorija – jis buvo pasiryžęs paaukoti Viešpačiui savo sūnų Izmailą, kad įrodytų jam savo ištikimybę. Tačiau Alachas, išbandęs Ibrahimą, sustabdė virš sūnaus pakeltą ranką ir dievas jį pakeitė avinu. Dabar kiekvienas musulmonas per savo gyvenimą turi paaukoti jautį ar aviną už mirusiųjų sielas.
Trečioji metinė šventė yra Atgailos ir pasninko diena Ašure Bairamas. Per šią šventę totoriai gamina ypatingą šventinį patiekalą – kompotą iš devynių rūšių vaisių ir uogų. Pasakojama, kad pranašo Machometo duktė Fatima laukė iš karo grįžtančių sūnų Huseino ir Hasano. Laukdama virė kelis patiekalus. Kai gavo žinią, kad jie žuvo, iš nevilties viską sumaišė. Dar kalbama, kad šio patiekalo devynios dalys simbolizuoja devynias dienas nuo musulmonų Naujųjų metų dienos.
Taip pat švenčiamos Mahometo gimimo diena ir Naujieji metai Novrūzas (kovo 21 d., sutampa su pavasario lygiadieniu) pagal musulmonų kalendorių.
Švenčiamos ir kitos, bet vienadienės šventės. Kai lietuviai šoka aplink Joninių laužus, panašiu laiku totoriai linksminasi Sabantuj šventėje. Tai labiausiai mėgstama totorių šventė įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Žodis „sabantujus“ reiškia ne vien paprastą subuvimą ar suvažiavimą. Tai pavasario darbų pabaigos šventė. Paraidžiui išvertus į lietuvių kalbą tai būtų 70 plūgo šventė. Sabantuj neturi pastovios datos ir gali būti švenčiamas nuo birželio 15 iki liepos 1 dienos. Šventė rengiama gamtoje, kurią bendruomenės nariai iš anksto paruošia, pastato stulpą (į kurį lipa stipriausi vyrai), rąstą. Šventės metu šokami tradiciniai šokiai, dainuojamos tradicinės dainos, vyksta įvairūs žaidimai: lipimas lynu, kova šieno pripildytais maišais sėdint ant rąsto ir kt. Aktyviausi sabantuj dalyviai – vaikai ir jaunimas.