Vyrų ir moterų kostiumo pagrindas buvo marškiniai (kulmekas) ir kelnės (yshtan).
Moterišką kostiumą sudaro ilgi tunikos formos marškiniai ilgomis rankovėmis ir ilgi viršutiniai drabužiai. Ant marškinių dėvėjo berankovę striukę arba kamzolį, kuris buvo siuvamas iš spalvoto ar paprasto aksomo, o šonus ir apačią puošdavo auksine pynute arba kailiuku. Neatsiejama dalis buvo ir apatinis seilinukas (kukrekche, tesheldrek). Jis buvo dėvimas po giliai iškirptais marškiniais, kad judant paslėptų krūtinės angą.
Vyriškos kelnės dažniausiai buvo siuvamos iš dryžuoto audinio. Elegantiškos šventinės ar vestuvinės kelnės vyrams buvo siuvamos iš naminio audinio su mažais ryškiais raštais.
Viršutiniai drabužiai buvo siuvami vientisa prigludusia nugara, su pleištais šonuose.
Diržas buvo neatsiejamas totorių viršutinių drabužių atributas. Diržai buvo naudojami iš naminio audinio, iš gamyklinio audinio, rečiau – megzti.
Moteriški viršutiniai drabužiai nuo vyriškų skyrėsi tik dekoratyvinėmis detalėmis. Siūdamos moteriškus drabužius naudojo kailio apdailą, siuvinėjimą, pynę, dekoratyvines siūles.

Totorių tautiniai galvos apdangalai

Pagrindinis tautinio kostiumo elementas buvo galvos apdangalas. Netekėjusios merginos nešiojo baltus kalfakus, ir visos turėjo vienodus. Ištekėjusių moterų skrybėlės skyrėsi pagal klaną. Moterys virš kalfako visada dėvėjo skaras, netgi lovatieses.
Vyriški galvos apdangalai yra gana paprasti. Tүbәtәy priklauso žemesnėms arba naminėms – tai labai maža kepurė, kuri buvo nešiojama ant viršugalvio, o ant jos – turbanas, kailinės ir medžiaginės, burekinės ir veltinės kepurės.

Tautiniai totorių batai

Viršutiniai tautiniai totorių batai Yu buvo vadinami chitek, ichigi. Aukšti batai iš minkštos odos, minkštais padais buvo pasiūti iš prastesnės medžiagos, turtingi piliečiai ir dvasininkai avėjo odinius batus.
Visi dėvėjo juodus ichigi batus, tik moterų jie buvo žemesni ir be atvartų. Šventiniai moterų totorių batai buvo raštuoti – ekayul chitek, pagaminti tradicine odos mozaikos technika. Mozaikos technika pagaminti batai – totorių tautos specifika.

Tautiniai totorių papuošalai

Papuošalus nešiojo ir vyrai, ir moterys. Vyrai nešiojo žiedus, antspaudinius žiedus, diržų sagtis. Moterų papuošalai buvo daug įvairesni.
Auskarai buvo senesnė totorių moterų papuošalų rūšis. Juos pradėta nešioti anksti – nuo ​​trejų ar ketverių metų amžiaus ir iki senatvės. Auskarai su pakabukais yra neatsiejama totorių tautinio kostiumo dalis.
Kitas neįprastas totorių papuošalas buvo baldrikas. Ši puošmena, kaip kaspinas medžiaginiu pagrindu, buvo nešiojama per petį. Moterims musulmonėms toks raištis dažniausiai būdavo siuvamas su specialiomis kišenėmis, kuriose jos slėpdavo Korano tekstus.