Lietuvos totorių knygos kaip palikimas keliaudavo iš kartos į kartą, taip užtikrindamos jose surašytų tikėjimo tiesų ir tradicijų tąsą. Kai kada knygos tapdavo dar asmeniškesnės, nes natūraliai persipindavo su tuo metu vykusiu gyvenimu ir jo įvykiais.
Lietuvos totoriai nuo 16 a. nebekalba savo gimtąja kalba, bet išlaikė etninį savitumą, papročius, tradicijas, religiją ir tapatybę. Autentiškas Lietuvos totorių muzikinis palikimas neišliko. Lietuvos totoriai atlieka, aranžuoja Krymo ir Kazanės totorių muziką.
Totorių kultūra yra labai turtinga bei spalvinga. Ši tauta pasižymi ypatingu muzikalumu bei tradiciniais šokiais. Pagrindiniai muzikos instrumentai: sazas, kemanča, santyras, zurna, kavalas, daras, davulis. Dainoms būdinga improvizaciškumas, melodinių pagražinimų gausa.
Šokiu stengiamasi išreikšti temperamentą. Merginos šoka lengvai ir išlaikytai, judesiai nėra platūs, slystantys be didelių šuoliukų. Vaikinų šokis azartiškas, aktyvus, vyriškas, daug lengvų šuoliukų.